Apie miltelinį dažymą

Mus supa milteliniais dažais dažyti daiktai. Pavyzdžiui sodo baldai, sodo ir daržo įrankiai, buitinės mašinos, įvairios automobilių detalės ir daug kitokių!
Miltelinis dažymas tai ištobulintas bet paprastas būdas užpurkšti smulkius sauso plastiko miltelius ant metalinio paviršiaus. Kai miltelių debesis palengva išpučiamas iš dažymo pistoleto, jis įkraunamas elektrostatiniu elektros krūviu. Krūvis pritraukia miltelinius dažus prie dažomos detalės. Tuomet detalė patenka į krosnį, kur milteliai išsilydo ir išsilieja į gražią ir patvarią dangą. Gruntiniai dažai nereikalingi. Ir čia nėra bjaurių nutekėjimų ar nulašėjimų, kaip dažnai būna dažant skystais dažais. Prieš sukepinimą milteliai labai atlaidūs klaidoms. Kadangi tai milteliai, juos galima nupūsti nestipria oro srove, po to lengvai ir greitai ištaisyti klaidą.
Tačiau po sukepinimo krosnyje defektus galima pašalinti tik dažus nuvalius smėliapūte arba nudeginus. Yra skystos dažų nuėmimo priemonės, tačiau jos veikia lėtai, yra ypač kenksmingos ir gali pažeisti patį metalą. Perdažymas ant dažų yra pakankamai sudėtingas, bet įmanomas.
Svarbu dar ir tai, kad miltelinės dangos yra draugiškos aplinkai. Pirma dėl to, kad ant detalės nepatekusius dažus galima surinkti ir panaudoti dar kartą. Antra dėl to, kad milteliuose nėra tirpiklių, ir jie neteršia oro.

Dažniausiai užduodami klausimai
Esu dažnai klausiamas apie miltelinį dažymą. Ši informacija bus naudinga tiems, kas nepažįstamas su šia technologija, bet norėtų susipažinti.

Ar būtinai reikalinga krosnis?
Taip! Jei negalite įsigyti krosnies, galite nebegaišti laiko skaitydami toliau. Esmė: Privalote turėti krosnį, kuri jums leistų sukepinti detales 200 °C temperatūroje 10 minučių, kitu atveju jūs negalėsite dažyti milteliais! Būsiu atviras: Didžiausia jūsų investicija – krosnis.

Kokio dydžio krosnis man reikalinga?
Tik jūs tegalite atsakyti į šį klausimą. Pasiklauskite savęs: Kokio dydžio detales ar gaminius aš planuoju dažyti? Kiek gaminių norėčiau nudažyti per vieną ciklą? Savaime suprantama, kuo didesnė krosnis, tuo daugiau gaminių galima nudažyti per vieną ciklą. Yra daug pasirinkimo variantų. Jūsų krosnis gali būti maža, 1,8 x 2,5 x 3 m įstumiama krosnis už 20 000 – 30 000 €. Arba galite pasirinkti tunelinę konvejerinę krosnį už 300 000 €.

Kokia krosnis geriau: elektrinė, dujinė ar infraraudonojo spinduliavimo?
Ir dujinės, ir elektrinės krosnys dirba gerai. Krosnis su infraraudonaisiais spinduliuotuvais gerai dirba, jei gerai sukonstruotos. Antra vertus, elektrinė krosnis ilgiau kaista iki reikiamos sukepinimo temperatūros. Savaime suprantama, kuo greičiau krosnis įkaista, tuo greičiau bus nudažyti jūsų gaminiai.

Kokio dydžio dažymo pistoletas man reikalingas?
Kai kas ieško mažo pigaus dažymo pistoleto, mat „pradžioje mes dažysim tik keletą mažų detalių“. Atleiskite, bet pistoletas tinka visiems! Nėra jokio ryšio tarp detalių dydžio, dažymo laiko ir dažymo pistoleto dydžio. Tačiau yra skirtingų dydžių talpos, skirtos milteliniams dažams paduoti į dažymo pistoletą. Yra ryšys tarp dažymo pistoletų skaičiaus ir sukepinimo krosnies dydžio. Jei krosnis didelė ir joje gali tilpti daug detalių, galima panaudoti daug pistoletų, tai žymiai pagreitins gamybą.

Esu kažkada dažęs milteliais ir man liko blogi prisiminimai apie dažymo pistoletus. Ar tikrai dažymo pistoletai milteliniame dažyme yra vienintelis pasirinkimas?
Naudokitės tik tikrai pramoninio lygmens miltelinio dažymo įranga. Deja pasitaiko atvejų, kai į miltelinio dažymo verslą einama nusipirkus pigų „žaislinio“ tipo miltelinio dažymo pistoletą. Ką ir kalbėti, kai internetu įsigyjamas vienoje tolimoje valstybėje pagamintas dviem rankomis valdomas dažymo pistoletas miltelius įkraunantis 16 kV įtampa. Maža to, gamintojas rekomenduoja naudoti (dar ir jo paties gaminamus) dažus po 30 € už kilogramą ir leidžia miltelius sukepinti virtuvinėje orkaitėje! Neįtikėtina, bet toks gamintojas dar pataria nubirusius miltelius iššluoti lauk.
Kad būtų išgauta tinkama danga, taip pat taupomas laikas ir milteliai, dažymo pistoletas miltelius turi krauti aukštąja 80 kV arba ir aukštesne įtampa. Tinkamas dangos storio valdymas galimas tik naudojant įrenginį su aukštosios įtampos reguliavimu ir dvigubu miltelių išpūtimo valdymu. Aukščiau paminėtas „žaislinis“ pistoletas nė vienos iš tokių funkcijų neturi! O prie įrenginio komplektuojama ritė kažko, ką toks gamintojas vadina „apsauginiu laidu“ yra viela detalėms kabinti ir jas įžeminti. Dirbant su normaliu aukštos įtampos elektrostatiniu dažymo įrenginiu detalėms pakabinti jums pakaks paprasčiausios sąvaržėles.

Ar būtina dažymo kabina?
Absoliučiai būtina! pagrindinė dažymo kabinos paskirtis sulaikyti ant gaminio nepatekusius miltelius nuo pasklidimo į aplinką. Tai ypač svarbu, kadangi yra pavojinga įkvėpti miltelinių dažų dulkes. Dar daugiau, susidaręs oro ir dulkių mišinys pagavęs kibirkštį gali sprogti. Kad taip neįvyktų oro greitis dažymo kabinos angoje turi būti tarp 2,4 ir 3 m/min.
Antrinė dažymo kabinos paskirtis yra ekonomiškas ant detalių nepatekusių miltelių surinkimas. Pavyzdžiui, jei įmonė dažo viena spalva, ji lengvai gali dar kartą panaudoti ant detalių nepatekusius miltelius, taip per ilgesnį laiką sutaupydama nemažą pinigų sumą. Miltelinis dažymas nešvaisto veltui dažų, kaip kad būna dažymo skystais dažais dažyklose, kur ant detalių nepatekę dažai išmetami kartu su nešvariais filtrais.

Tai labai gerai įmonėse, dažančiose tik viena spalva. Bet ką daryti, jei man reikia dažyti daug spalvų?
Ant detalių nepatekusių dažų pakartotinis panaudojimas tiems, kas dažo keliomis spalvomis gali sukelti galvos skausmą. Kad būtų išvengta spalvų tarpusavio susimaišymo, prieš dažant nauja spalva reikia nuodugniai išvalyti visą dažymo kabiną, surinktų dažų atgavimo sistemą ir dažymo pistoletą. Tai užima daug laiko, priklausomai nuo naudojamų pistoletų skaičiaus bei dažymo kabinos ir dažų atgavimo sistemos dydžio. Sprendimas nesivalyti tarp spalvų keitimo, žinomas kaip „dažymas į atliekas“ yra GRYNAI EKONOMINIS SPRENDIMAS. Savaime suprantama, kad jei nusprendžiate valyti, sutaupytų miltelių vertė turi būti didesnė nei darbo jėgos ir prarasto gamybos laiko kaštai. Nereikia pamiršti, kad vieną kartą keičiant spalvą reikalingi du valymai: valymas keičiant iš originalios spalvos į naująją ir valymas grįžtant atgal į originalią spalvą.

Ar nubirusių miltelinių dažų surinkimui galiu naudotis dulkių siurbliu?
Taip. Tačiau nėra gerai naudoti buitinio tipo elektrinio dulkių siurblio. Tokio tipo dulkių siurbliuose yra elektriniai varikliai, kurie darbo metu gali kibirkščiuoti. Elektros kibirkštis gali sukelti pavojingą dulkių sprogimą. Deja, dulkių siurblys su sprogimui saugiu elektriniu varikliu jau yra prabanga. Galima naudoti pneumatinius dulkių siurblius (tokie siurbliai irgi prabanga).

Ar skirtingiems gaminiams verta naudoti skirtingų tipų miltelius?
Taip. Yra du pagrindiniai miltelių tipai: epoksidiniai ir poliesteriniai (mišrios sudėties epoksi-poliesterinių dažų dabar neaptarinėsiu). Gaminama ištisa spalvų, blizgesių ir tekstūros kaip epoksidinių, taip ir poliesterinių dažų vaivorykštė, ir vieni ir kiti šiais atžvilgiais pranoksta skystus dažus. Epoksidiniai dažai yra atsparesni, tačiau turi vieną trūkumą: veikia saulės ultravioletinių spindulių jie ilgainiui kalkėja – pasidengia į kreidą panašiais irimo produktais. To negalima pasakyti apie poliesterinius dažus. Todėl dauguma vidaus paskirties dažų yra epoksidiniai, o lauko – poliesteriniai (kaip jau minėjau dabar neaptarinėju mišrios sudėties dažų).

Kas yra TRIBO dažymo pistoletas?
Žodis TRIBO naudojamas aprašyti statinį krūvį, kuris sukuriamas kai dvi skirtingos medžiagas trinamos viena į kitą. Pavyzdžiui triboelektrinė įkrova susikuria kai einate vilkdami batus per kilimu dengtas grindis. Triboelektrinė kibirkštinė iškrova įvyksta kai ranka pajunta smūgį prisilietus prie metalinės durų rankenos. Toks pats įkrovimo procesas vyksta, kai epoksidiniai milteliai juda teflonu padengtu dažymo pistoleto vamzdeliu. Kai epoksidiniai milteliai trinasi į teflono paviršių, elektronas (-) iš miltelių pereina į tefloną. Epoksidiniai milteliai dabar įgauna teigiamą (+) krūvį.
Triboelektrinis dažymo pistoletas ant gaminio tiksliai užneša labai ploną dangą. Juo galima dažyti siauras, įdubusias gaminio vietas. Triboelektrinis dažymo pistoletas taip pat gerai perdažo, todėl, kai reikia, paprastai naudojamas uždažyti skaidrų apsauginį sluoksnį ant jau esančios dangos.

Puiku! Ar yra kokių nors neigiamų triboelektrinio dažymo pistoleto naudojimo pusių?
Triboelektriniai dažymo pistoletai turi dvi silpnąsias savybes. Pirmoji, jis dengia perpus mažesniu greičiu nei Corona (elektrostatinio įkrovimo) dažymo pistoletai. Antroji, jie geriausiai dirba su epoksidiniais milteliais.
Triboelektrinis dažymo pistoletas turi turėti ilgą vamzdelį. Ilgesnis vamzdelis turi didesnį vidinį paviršių ir tokiu būdu padidina triboelektrinį krūvį. Reikia būti labai atidžiam ir miltelius pūsti kuo tolygiau. Triboelektrinio įkrovimo efektas smarkiai sumažėja jei milteliai pučiami per greitai, kadangi ne visi milteliai suspėja pakankamai įsielektrinti trindamiesi į vidines vamzdelio sieneles.

Sakote tribostatinio dažymo pistoletas geriausiai dirba su epoksidiniais milteliais. tačiau esu matęs ne epoksidinių miltelių vadinamų ar net ženklinamų kaip „tribo milteliai“. Ar šie milteliai tokie pat efektyvūs?
Tiesa, kad kai kurie ne epoksidiniai milteliai laikomi „tribo milteliais“. Bet taip yra tik todėl, kad milteliai gamintojo buvo chemiškai apdoroti taip, kad galėtų įgauti triboelektrinį krūvį, kaip epoksidiniai milteliai. Tokio apdirbimo efektyvumas pas atskirus gamintojus gali būti labai skirtingas.

Ką galite pasakyti apie Corona tipo dažymo pistoletus?
Dauguma miltelinio dažymo pistoletų yra Corona. CORONA tipo dažymo pistoletai miltelius įkrauna aukštosios įtampos šaltinio pagalba. Corona dažymo pistoletai miltelius įkrauna neigiamai (-). Naudojama vos keletas teigiamai (+) įkraunančių dažymo pistoletų; panašu, kad jie geriau dirba su specialiais milteliais, kaip kad nailoniniais arba tefloniniais.
Corona dažymo pistoletai turi kelis trūkumus. Pirmasis, su corona dažymo pistoletu sunku milteliais padengti giliau esančias vietas ir siaurus kampus. Geriausiai šią problemą įveikia aukštos kokybės miltelių, gerai išlaikančių aukštos įtampos krūvį, naudojimas.
Antra, su corona dažymo pistoletu sunku perdažyti jau nudažytas ir sukepintas detales. Geriausias šios problemos sprendimas, sumažinti pistoleto aukštąją įtampą išėjime 50% arba ir daugiau. Tuomet švelniai apdulkti detalę, kol ji bus pilnai padengta.
Žmonės mažiau žinantys apie elektrostatinį dengimą dažnai galvoja, kad tai kažkokia magijos rūšis, kuri įmagnetina dažus ar detales. Tačiau čia nėra naudojama jokios magijos – ir netgi magnetizmo. Ir nieko nenutinka dažomai detalei. Paprasčiausiai milteliniai dažai įelektrinami pridedant arba atimant elektronus. Elektronai patys savaime yra neigiami. Kai dažai elektronų pertekliumi įelektrinti neigiamai, dažai pritraukiami prie objekto, kuris turi mažiau elektronų. Mes taip pat galime dažus įelektrinti teigiamai, pašalindami iš dažų elektronus. Turėdami mažiau elektronų dažai bus pritraukiami prie objekto su didesniu elektronų kiekiu.
Įžeminimas yra vienas iš geriausių būdų įgyti arba netekti elektronų. Prisiminkite, kad perteklinis elektronų sukaupimas sukuria neigiamą įkrovą, o pernelyg didelis elektronų netekimas – sukuria teigiamą įkrovą. Įsitikinimas, kad metalizuota arba laidų paviršių turinti miltelių filtravimo medžiaga geriau valo arba nuo jos geriau nusipurto milteliai, nei nelaidi medžiaga yra visiška nesąmonė! Jei tai būtų tiesa, kiekvieną dieną mūsų dažomos detalės nepritrauktų ir nesulaikytų miltelių! Aš norėčiau manyti, kad elektrai nelaidi filtravimo medžiaga neprisitraukia įelektrintų miltelių, tokiu būdu miltelių nupurtymas nuo filtravimo medžiagos ir jos valymas yra žymiai lengvesnis! Pastaba: milteliai, užpūsti ant detalės ir dar nesukepinti gali ant paviršiaus išlikti prikibę ištisas savaites.

Ar miltelinis dažymas turi kokių nors trūkumų?
Deja taip, pagrindinė miltelinės dangos problema – jos atsilupimas. Dažnai danga lupasi dėl to, kad detalės sukepinimo laikas buvo per trumpas ir/arba ji buvo išlaikoma netinkamoje temperatūroje.

Kas tai yra įžeminimas?
Terminas „įžeminimas“ milteliniame dažyme yra vienas iš dažniausiai neteisingai suprantamų klausimų. Įžeminimas yra pati mažiausia iš visų miltelinio dažymo problemų. Deja, įžeminimas kaltinamas dėl dažų atsilupimo, prasto dengimo ar nedengimo kampuose ir siaurose įgilintose zonose. Kadangi milteliai įkrauna aukšta 80 kV arba ir aukštesne įtampa, labai maža įžeminimo varža nėra būtina. Tipinis voltmetras, maitinamas 9 V baterija netiks įžeminimo tinkamumo milteliniam dažymui vertinimui. Testą reikia atlikti matuojant megaommetru. Tačiau testo naudingumas bus ribotas. Turi būti nudažytas tam tikras paviršiaus plotas, kad būtų galima įvertinti, kaip dažai toleruoja dažų sankaupas ant kablių ir kada juos jau reikia valyti. Kuo didesnis plotas ant kurio kaupiasi įelektrinti milteliai, tuo aukštesnė energija susikaups ant paviršiaus. Tai tam tikras elektros energijos lygmuo, kuris pasiekiamas ant dažomos detalės paviršiaus, kuris apsprendžia, kiek gali pablogėti įžeminimo sąlygos ant kablių ir konvejerio iki juos reikės valyti. Jeigu bandysime dažyti mažo paviršiaus ploto detalę pakabintą ant kablio su storu dažų sluoksniu, detalė neprisiims elektrintų miltelių. Kai paėmę identišką kablį su tokio pat storio dažų sluoksniu bandysime dažyti daug didesnio paviršiaus ploto detalę, ją nudažysime be problemų! Bandymo sąlygomis šaldytuvo korpusas, turintis ypač didelį paviršiaus plotą, buvo pakabintas ant izoliuotų kablių. Tais izoliuotais kabliais jis buvo užkabintas ant konvejerio normalioje dažymo linijoje. Kai korpusas pateko į dažymo kabiną, jo paviršius tapo elektros kondensatoriumi, kuris sukurdavo labai ilgus elektros lankus, kurie šokdavo nuo korpuso į dažymo kabinos sieneles. Susidarantys elektros lankai rodo, kad kiekvieno išlydžio metu nuo korpuso atsilaisvindavo perteklinis elektronų kiekis, kuris buvo susikaupęs ant korpuso paviršiaus, ir jog korpusas grįždavo į neutralią būseną, kad galėtų priimti daugiau įelektrintų miltelių. Po bandymo dangos sluoksnis ant bandomojo korpuso buvo palygintas su dangos sluoksniu ant normalaus korpuso, dažyto pakabinus ant švarių kablių. Skaitmeninis matavimo prietaisas parodė labai mažą skirtumą, o kai kuriose vietose nebuvo jokio skirtumo. Tačiau jokiomis aplinkybėmis atsiradus kibirkščiavimui elektrostatinis dažymas neturėtų būti tęsiamas! Jeigu jums pasakė, jog jūsų dažymo pistoletas nuvalius kablius ir konvejerį pradės dažyti geriau, dar pagalvokit. Pirmiausiai pabandykite abejotinas detales dažyti panaudodami papildomą ilgą įžeminimo laidą. Jeigu tikrai matote ženklų dengimo pagerėjimą naudojant laidą, tuomet valykite kablius ir konvejerio liniją, taip kaip normalios profilaktikos metu. Nenustebkite, jei pastebėsite mažą dengimo skirtumą arba ir jokio skirtumo. Kablių ir konvejerinės sistemos valymas tik panaikina sąlygas kibirkščiavimui ir elektros lanko susidaryti, o tai savo ruožtu pagerina saugaus darbo dažykloje sąlygas.

Girdėjau, kad daug žmonių dirbdami su elektrostatine įranga patyrė elektros iškrovą. Ar tai tiesa?
Elektrostatinės įrangos operatoriai gali skųstis patyrę elektros smūgius. Daugeliu atvejų šie elektros smūgiai buvo dėl paties operatoriaus klaidų. Dirbdamas su elektrostatine įranga jis nuolat turi būti įžemintas. Būdamas įžemintas neturi liesti dalių, turinčių elektrostatinį krūvį. Prisilietimas sukelia iškrovą ir elektros smūgį.
Elektros smūgis patiriamas ir tada, kai operatorius dėvi pirštines arba kai blogas įrenginio įžeminimas. Abiem šiais atvejais jis nežiniomis sukuria elektrostatinį krūvį, kuris kaupiasi ir galiausiai išsikrauna per pirštinę ar į kitą įžemintą objektą jį prilietus. Deja, taip dažnai nutinka dažyklų lankytojams. Štai kodėl daug žmonių laiko įrenginius pavojingais.

Kas yra „metaliniai milteliai“?
Metalizuoti milteliai gaunami smulkias metalo, pavyzdžiui aliuminio, dulkes gamybos procese įmaišant į dažų miltelius. Tokie aliuminizuoti milteliai atrodo labai patraukliai, tačiau laikui bėgant išdyla. Kita jų blogoji savybė – „išsielektrinimas“. Išsielektrinimas tai nekontroliuojamas elektrostatinio aukštos įtampos krūvio netekimas dažymo pistoleto antgalyje. „Išsikrovimas“ įvyksta todėl, kad metaliniai milteliai sukuria lengvesnį kelia aukštajai įtampai nutekėti į žemę per miltelių padavimo žarną. Specialiai sukurti dažymo pistoleto antgaliai gali padėti suvaldyti šią įžemėjimo problemą, jeigu milteliuose esantis metalo kiekis nėra per didelis. Metalizuoti milteliai kartais kaltinami gaisro dažymo kabinoje sukėlimu.

Kodėl miltelinio dažymo įrenginiai pagaminti iš plastiko? Ar tai reiškia, kad jie yra pigūs ir kainos ir kokybės požiūriu?
Pastebėsite, kad milteliniam dažymui skirti įrenginiai pagaminti iš plastiko. Plastiką gamintojai naudoja ne taupydami pinigus. Atvirkščiai, plastikas naudojamas, kadangi tai saugiausia medžiaga. Vienintelė dažymo pistoleto dalis, kuri turi būti metalinė tai rankena. Metalinė rankena įžemina dažytoją tik tuomet, jeigu jis nedėvi pirštinių.

Dabar galite spręsti, ar jums geriau savus gaminius dažyti patiems, ar ieškoti kitų dažytojų.